Ėjimas yra pagrindinė žmogaus judėjimo forma. Žmogaus ėjimas bei stovėjimas sudėtingas procesas, kuriam užtikrinti reikia išlavintų pussiausvyros ir koordinacijos funkcijų. Tad avalynė yra labai svarbus motorinės kontrolės komponentas, padedantis arba apsunkinantis kūno išlaikymą vertikalioje padėtyje einant arba stovint. Aukštakulniai yra viena priežasčių apsunkinančių vaikščiojimą. Jų avėjimas pakeičia natūralią pėdos bei čiurnos padėtį, o tai sukelia grandininę reakciją, kuri apima pėdas, kojas bei ir stuburą.
Aukštakulnių istorija siekia viduramžius. Tik tuomet juos nešiojo ne moterys, o vyrai, o jų paskirtis buvo praktiška – apsisaugoti nuo viduramžių gatvių nešvarumų. O šiuolaikiniame pasaulyje jie tapo moterų mados ir seksualumo simboliu. Turbūt visos moterys avinčios aukštakulnius supranta aukštakulnių žalą, apie tai parašyta daugybė straipsnių, atlikta nemažai mokslinių tyrimų, netyla ir feminisčių balsai šia tema. Apie aukštakulnių atsisakymą kalba ir kai kurios žvaigždės. Mados ikona Viktorija Becham prieš kelis metus pareiškė atsisakanti aukštakulnių. Ji teigė tiesiog nebegalinti jų avėti nuolatos ir aukštakulniais puošis tik išimtinais atvejais.
Panagrinėjus mokslinius tyrimus, literatūrą, galima drąsiai teigti, kad aukštakulniai sukelia pakitimus judėjimo ir atramos sistemoje. Pakitimai pastebimi pradedant kojų pirštais, baigiant stuburu. Šie pakitimai padidiną įvairių būklių atsiradimą: kelio skausmų, pėdos kauliuko deformacijų, nugaros skausmų, venų varikozės, čiurnos sąnario patempimų.
Tai kas gi vyksta užsidėjus aukštakulnius? Avint aukštakulnius pėda atsiduria nenatūralioje tiesimo padėtyje. Dėl šios padėties sutrumpėja blauzdos raumenys raumenys, sutrinka achilo sausgyslės funkcija. Sutrumpėjus blauzdos raumenis, sumažėja čiurnos amplitudė. Ji itin svarbi mūsų kasdieniam judėjimui: ėjimui, bėgimui, lipimui laiptais, automobilio vairavimui ir t.t. Atsiradus šiems ribojimams, mūsų kūnas prisitaiko sukurdamas kompensacinius mechanizmus. Tam, kad atlaisvintų per stipriai įsitempusius kojų raumenis, kelio sąnarys susilenkia. Sumažėjus atstumui tarp pėdos ir dubens, sumažėja visų kojos sąnarių judesių amplitudė, sutrumpėja žingsnio ilgis. Visi kompensaciniai mechanizmai priveda prie raumenų nuovargio bei įvairių vietų skausmų: pėdų, kelių, nugaros.
Mika ir kt. nustatė, kad avint aukštakulnius padidėja juosmens raumenų aktyvumas, atsiranda izometrinis susitraukimas, ko pasėkoje sutrinka raumenų aprūpinimas deguonimi. Tai siejama su nugaros skausmais. Tyrimas atskleidė, kad net ir žemas juosmens raumenų aktyvumas išliekantis ilgą laiką, gali sukelti neigiamą audinių adaptaciją, o tai tampa skausmo priežastimi.
Einant, pėda yra ta kūno dalis, kuri kontaktuoja su žeme, padeda mums išlaikyti pusiausvyra bei amortizuoja smūgį tenkantį kūnui. Pėdos „amortizatoriai“ – skliautai, sušvelnina smūgį ,taip apsaugodami visas aukščiau esančias struktūras. Avint patogią avalynę ar einant basomis, didžiausias smūgis tenka kulnui. Avint aukštakulnius, svoris pasiskirsto kitaip: didžiulis svoris tenka priekiniai pėdos daliai, pirmojo piršto padikauliniam sąnariui. Tuomet skliautai neatlieka savo funkcijos, atsiranda pėdos raumenų disbalansas. Visi šie veiksniai prisideda prie pėdos deformacijų. Viena dažniausių deformacijų – didžiojo piršto sąnario iškrypimas, dar vadinamas Hallux valgus deformacija. Hylton ir kt. atliktas tyrimas atskleidė, kad aukštakulnės bei siauros avalynės avėjimas jauname amžiuje turėjo tiesioginės įtakos Hallux valgus deformacijos atsiradimui vyresniame amžiuje.
Blauzdos raumenų bei čiurnos darbas prisideda ir prie veninės kraujotakos. Atliekant judesius per čiurnos sąnarį, susitraukiantys raumenys stimuliuoja venas, padedami veniniam kraujui pakilti kraujagyslėmis į viršų. Filho ir kiti atliko tyrimą, kuriame bandė nustatyti spaudimą venose avint aukštakulnius. Tiriant kelias grupes nustatė, kad asmenims dėvintiems aukštakulnius, blauzdos siurblio funkcija buvo blogesnė, o ją nulemia apribotas čiurnos sčnarys. Tyrimo išvada skelbia, kad nuolatinis aukštakulnių avėjimas gali sukelti didesnį veninį spaudimą kojoje. Veninė hipertenzija yra susijusi su venų varikozės atsiradimu.
Nepaisant daugybės neigiamų veiksnių, aukštakulnių kultas pasaulyje yra vis dar gajus. Kartais būna situacijų, kad ir etiketas darbe, kuomet aukštakulnių avėjimas yra neišvengiamas. Neigiamą aukštakulnių poveikį sumažina prevencinė praktika, pavyzdžiui, tempimo pratimai, tinkamų batų avėjimas. Avint aukštakulnius kulno aukštis neturėtų viršyti 5 cm, o aukštakulniai turėtų būti avimi ilgiau kaip 4 valandas per dieną bei dažniau nei 3 kartus per savaitę. Jei moterys priverstos avėti aukštakulnius visą dieną, dienos pabaigoje rekomenduojama atlikti specialius pratimus bei masažą pėdoms.
Lina Mickevičienė
https://sveikatinimonamai.lt/produkto-kategorija/pedu-prieziuros-priemones/